prielipas

1 príelipas sm. (1), prýlipas (ž.) (1) 1. kokia pridėtinė daikto dalis, priedas: Prie pėdžios geležį išlenksma, príelipą uždėsma Sim. Nebepareina rugiai prėsle, tai kraukim príelipą Ppl. Kam jūs dedat kupetį su príelipais?! Geriau jau iš karto didesnį pradėkit Slm. Príelipas išvarytas prie koriui – apsleidimas bitinyko Vdn. Ties Karužiškėmis piliakalnio pašonėj yra prielipas rš. | Kažna kieno tas motociklas su príelipu (priekaba)? Pg. | prk.: Kuo kuo, o jau príelipu tavo nebūsiu (tau nepritarinėsiu, nesižeminsiu, tavimi aklai neseksiu)! Ktk. ║ koks gumbas, išsikišimas: Kas čia yra, kad šįmet visos bul'bos su príelipais (gumbuotos)?! Vb. ║ NdŽ, OG208 pyrago, duonos kepalo šone kepant pasidaręs išsipūtimas, išsivertimas. 2. menkas priestatas: Toks namukas príelipas yra, i gyvena Jrb. Ar tam [tvarto] príelipe paršiukus laikot? Pg. Čia príelipas prie šio mūro Ds. ║ prikalamas paplatinimas: Prie tilto príelipą padarėm Pg. Jei palangė bus siaura, iš lauko reiks príelipą prikalti, kad lašai ant sienos nelašėtų Nm. 3. tam tikras kalbant pridedamas pasakymas, priežodis, įterptinis žodis: Tų príelipų prieg mum yra Grv. Daugiau tokių príelipų prideda kiti Jnš. 4. Rs, Ktk verpiant prilipinta (pastorinta) siūlo vieta: Ant gijos daro príelipus J. Verpalai su prylipais netinka apmatams: prylipai neišsibrauko, bet nutrūksta staklėse Bt. Kad su príelipais suverpia, tai audeklas puškuoja, pasišiausęs, su puškais Jnšk. Menka verpėja – siūlai su príelipais Prng. ║ Snt, VšR, Plk, Mlt linų ar kanapių pluoštelis virvei, botagui vyti: Tu taip nešlapink prielipo: botagas labai trūksta Žvr. Prieš vydamas botagą pasidaryk príelipų Šk. 5. limpamas, užkrečiamas dalykas: Bažnyčia neturi nieko, kas [už heretikus] žalą didesnę darytų ir prielipus DP84. 6. menk. prikibęs, neatsitraukiantis žmogus, vaikas, priekaras: Jis toks pasiutęs príelipas, kad aš negaliu nuo jo atsikabint Ds. Tai, sesiule, da aš galėčia kur ir išeit, ale nemožna ažu šitų príelipų (vaikų) Prng. Blogai su tokiu prielipu – nei nuvysi, nei pats nueis Šk. Jau pavaikšto [vaikas], bet ir príelipas gi! Sdb. | Prýlipas yr kavalierius nuolatinis, o bykšas – tik tarpais ateinąs Skdv. 7. kas prie ko prisidėjęs, prisišliejęs gyvena: Jis príelipas prie šio valako Ds. Taip būtų neblogai jai gyvent, tik príelipas vienas yra – tai vyro močios brolis Ds. ║ kas nors pagalbinis, antraeilis: Koks ten jų arklys – príelipas: kai prie kitam [prikinkomas], neblogas Pg. 8. menk. sugyventinis, meilužis: Jai príelipas geresnis kai vyras, tai kam ji su vyru gyvęs!? Jrb. Gyvena ne su vyru, o su príelipu Snt. Kur vyras, o kur príelipas! Strn. Tu Dievą nemyli, su príelipu gyveni! Kml.